Divertikulitas yra viena iš dažniausių virškinamojo trakto ligų, susijusių su gyvenimo būdu ir mitybos ypatumais. Jis vystosi iš divertikuliozės – būklės, kai storojoje žarnoje susidaro maišelio formos išsikišimai, vadinami divertikulais. Nors daugeliui žmonių divertikuliozė nesukelia simptomų, daliai pacientų divertikulai gali sukelti skausmą, karščiavimą, tuštinimosi sutrikimus ir kitus simptomus, kas apibrėžiama kaip divertikulitas. Ši būklė gali lemti ne tik gyvenimo kokybės pablogėjimą, bet ir rimtas komplikacijas, todėl svarbus tiek gydymas, tiek prevencija.
Mityba yra vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką divertikulų formavimuisi bei divertikulito eigai. Tyrimai rodo, kad tinkamai parinkta dieta gali padėti išvengti ligos paūmėjimų, pagerinti simptomų kontrolę ir sumažinti komplikacijų riziką. Vis dėlto iki šiol tarp specialistų egzistuoja diskusijų, kokie maisto produktai yra tinkamiausi ir kokių reikėtų vengti.
Gydytojo dietologo konsultacijos Vilniuje ir nuotoliu.
Patofiziologija ir dietos vaidmuo
Divertikulų susidarymas siejamas su storojoje žarnoje vykstančiais mechaniniais ir struktūriniais pokyčiais. Dėl žarnyno sienelės silpnumo, padidėjusio intraliuminio spaudimo bei nepakankamo ląstelienos suvartojimo susidaro maišelio formos išsikišimai. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad divertikuliozės paplitimas yra didesnis Vakarų šalyse, kur vyrauja mažai skaidulų turinti dieta, palyginti su regionais, kuriuose žmonės vartoja daug augalinių produktų.
Divertikulito metu šie išsikišimai gali paskatinti uždegimą. Uždegimas kyla dėl mechaninio divertikulų pažeidimo, mikroperforacijų ar bakterinės infekcijos. Mityba vaidina esminį vaidmenį tiek patofiziologijoje, tiek prevencijoje. Mažai ląstelienos turinti mityba lemia kietesnes išmatas ir padidėjusį spaudimą žarnyne, o tai skatina divertikulų formavimąsi. Priešingai, skaidulų gausi dieta palengvina tuštinimąsi, mažina spaudimą žarnyne ir padeda apsaugoti nuo divertikulito paūmėjimų.
Svarbu pabrėžti, kad mitybos vaidmuo nėra vien tik susijęs su skaidulomis. Tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiota, probiotikų vartojimas, riebalų kokybė ir bendras mitybos balansas taip pat gali turėti įtakos divertikulito eigai. Todėl gydymo strategijoje dieta yra laikoma neatsiejama dalimi, o tinkamų rekomendacijų laikymasis gali pagerinti ilgalaikius rezultatus.
Mitybos rekomendacijos ūminio divertikulito metu
Ūminio divertikulito fazėje žarnynas būna uždegiminėje būsenoje, todėl svarbiausias mitybos tikslas – sumažinti žarnyno mechaninį krūvį ir užtikrinti poilsį virškinimo traktui. Dėl to rekomendacijos šiuo laikotarpiu dažniausiai orientuotos į lengvai virškinamą arba skystą dietą, atsižvelgiant į uždegimo sunkumą ir klinikinę būklę.
Lengvo ar vidutinio sunkumo ūminio divertikulito atvejais dažnai rekomenduojama pradėti nuo skysčių dietos, kuri gali apimti vandenį, arbatą be kofeino, skaidrius sultinius, nesaldintas želė, elektrolitų tirpalus. Tokia dieta mažina žarnyno peristaltiką ir apsaugo uždegimo zoną nuo papildomos apkrovos. Jei simptomai mažėja, galima palaipsniui pereiti prie mažai skaidulų turinčios dietos – virtų ryžių, baltos duonos, bananų, bulvių be odelės, baltos žuvies ar virtos vištienos.
Sunkaus divertikulito atvejais, kai yra komplikacijų rizika ar atsiranda sisteminių simptomų (aukšta temperatūra, leukocitozė, stiprus pilvo skausmas), pacientui gali būti taikoma visiška nevalgymo (NPO – nil per os) būsena ir maitinimas į veną (parenterinis). Tokia taktika dažniausiai taikoma ligoninėje, prižiūrint gydytojui.
Svarbu pabrėžti, kad šis laikinas dietinis apribojimas nėra skirtas ilgam laikotarpiui. Kai tik paciento būklė stabilizuojasi – sumažėja skausmas, atsistato žarnyno funkcija ir normalizuojasi uždegimo žymenys – būtina palaipsniui grįžti prie visavertės mitybos. Ilgalaikis buvimas mažai skaidulų turinčioje dietoje gali būti žalingas ir net padidinti tolimesnių paūmėjimų riziką.
Be to, ūminės fazės metu svarbu stebėti pakankamą skysčių kiekį, kad būtų išvengta dehidratacijos, ypač jei pasireiškia karščiavimas ar viduriavimas.
Mityba po ūminės fazės ir remisijos metu
Pasibaigus ūminei divertikulito fazei, vienas svarbiausių ilgalaikio gydymo ir paūmėjimų prevencijos komponentų yra tinkamai subalansuota mityba. Pagrindinis tikslas – atkurti normalią žarnyno veiklą ir užtikrinti, kad storoji žarna būtų kuo mažiau veikiama padidėjusio spaudimo. Tokiu būdu siekiama sumažinti uždegimo pasikartojimo riziką ir užtikrinti ilgalaikę stabilią paciento būklę.
Remisijos laikotarpiu rekomenduojama palaipsniui didinti suvartojamų skaidulų kiekį. Tirpios ir netirpios augalinės kilmės skaidulos padeda padidinti išmatų tūrį, sumažina jų kietumą ir spaudimą žarnyno sienelėms. Į mitybą rekomenduojama įtraukti virtas ar garuose ruoštas daržoves, vaisius be žievelės (pvz., bananus, obuolių tyrę), avižinius dribsnius, viso grūdo produktus, lęšius ar pupeles – priklausomai nuo individualaus toleravimo. Skaidulų kiekis turėtų būti didinamas palaipsniui, kad būtų išvengta pilvo pūtimo ar diskomforto.
Taip pat itin svarbus yra pakankamas skysčių kiekis. Kadangi skaidulos veikia kartu su vandeniu, nepakankamas jo vartojimas gali turėti priešingą efektą – sukelti vidurių užkietėjimą. Rekomenduojama per dieną išgerti apie 2–2,5 litro vandens, priklausomai nuo amžiaus, svorio ir fizinio aktyvumo.
Baltyminis maistas – liesa mėsa, vištiena, žuvis, tofu ar fermentuoti pieno produktai – turėtų sudaryti svarbią dietos dalį. Nors ankštiniai augalai turi daug naudingų medžiagų ir skaidulų, kai kurie pacientai juos sunkiau toleruoja dėl galimo pilvo pūtimo. Tokiu atveju rekomenduojama juos įtraukti po truputį, stebint organizmo reakciją.
Didėjant moksliniam supratimui apie žarnyno mikrobiotos įtaką virškinimo sistemai, vis daugiau dėmesio skiriama ir probiotikų vartojimui. Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai – tiek papildų pavidalu, tiek natūraliuose fermentuotuose produktuose, kaip kefyras, natūralus jogurtas, rauginti kopūstai – gali padėti palaikyti mikrofloros pusiausvyrą ir sumažinti uždegimo riziką.
Svarbu, kad bet kokie mitybos pokyčiai būtų įgyvendinami palaipsniui ir derinami su gydytojo arba dietologo rekomendacijomis. Kiekvieno paciento žarnynas gali skirtingai reaguoti į tuos pačius produktus, todėl mityba turi būti pritaikyta individualiai.
Maisto produktai, kurių rekomenduojama vengti
Nors mitybos vaidmuo sergant divertikulitu yra svarbus, klausimas, kokių produktų reikėtų vengti, vis dar kelia daug diskusijų tarp gydytojų ir dietologų. Ilgą laiką buvo paplitusi nuomonė, kad sergantiesiems divertikulioze ar po divertikulito epizodų reikėtų vengti riešutų, sėklų, kukurūzų ar spragintų kukurūzų, nes manyta, kad šie smulkūs produktai gali patekti į divertikulus ir sukelti uždegimą. Tačiau naujesni tyrimai nepatvirtina šios hipotezės. Didelės apimties prospektyviniai tyrimai rodo, kad riešutų ar sėklų vartojimas nėra susijęs su didesne divertikulito ar komplikacijų rizika. Dėl to dauguma šiuolaikinių gairių šių produktų vartojimo apribojimų nebesiūlo, išskyrus atvejus, kai pacientas asmeniškai pastebi simptomų sustiprėjimą.
Vis dėlto kai kurių maisto produktų reikėtų vengti ar bent riboti, ypač jei jie skatina žarnyno dirginimą arba yra sunkiai virškinami. Tai apima itin riebius ar keptus patiekalus, stipriai perdirbtą maistą, rafinuotus angliavandenius, greitą maistą, gazuotus gėrimus ir alkoholį. Tokie produktai gali skatinti uždegiminius procesus arba turėti neigiamą poveikį žarnyno mikrobiotai.
Taip pat rekomenduojama vengti itin aštraus ar rūgštaus maisto, jei jis provokuoja simptomus, tokius kaip deginimo pojūtis, spazmai ar viduriavimas. Be to, kai kurie pacientai jautriai reaguoja į maistą, kuriame yra daug FODMAP (fermentuojamų oligo-, di-, monosacharidų ir poliolių), pavyzdžiui, svogūnus, česnakus, kai kuriuos vaisius ar ankštinius augalus. Tokiu atveju naudinga taikyti mažai FODMAP turinčią dietą, kurią individualiai sudaro dietologas, padedantis išvengti perteklinių apribojimų.
Rekomendacijos dėl kofeino vartojimo nėra griežtos, tačiau kai kuriems žmonėms kava ar stipri juoda arbata gali skatinti žarnyno peristaltiką ir sukelti spazmus, todėl jų vartojimas turėtų būti individualiai įvertintas.
Svarbiausia – vadovautis ne universaliais draudimais, o stebėti savo organizmo reakciją į konkretų maistą. Dieta turi būti ne tik terapinė, bet ir lanksti bei palaikanti paciento gyvenimo kokybę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ankstesnės rekomendacijos draudė riešutus ir sėklas, tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad jie nesukelia divertikulito paūmėjimų. Jei neturite individualaus jautrumo, šių produktų vengti nereikia. Visgi ūminio paūmėjimo metu juos laikinai geriau apriboti.
Ūminės fazės metu rekomenduojama laikytis skystos ar mažai skaidulų turinčios dietos: skaidrūs sultiniai, arbata, balta duona, ryžiai, bananai, virta vištiena. Mityba turėtų būti lengvai virškinama, kad sumažintų žarnyno dirginimą.
Skaidulų kiekį reikia didinti palaipsniui, kai tik išnyksta ūmūs simptomai. Gydytojas ar dietologas gali padėti suplanuoti perėjimą prie visavertės, skaidulingos dietos.
Daugumai žmonių pieno produktai nesukelia problemų. Jei netoleruojate laktozės ar pienas provokuoja pilvo pūtimą, galite rinktis fermentuotus ar laktozės neturinčius pieno produktus.
Kofeinas kai kuriems žmonėms dirgina žarnyną ir skatina tuštinimąsi. Jei pastebite neigiamą poveikį, kavą reikėtų riboti arba rinktis be kofeino. Kitiems pacientams kava nekelia problemų – vertinimas turi būti individualus.
Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti atstatyti žarnyno mikrobiotos balansą, ypač po antibiotikų vartojimo. Nors probiotikai nėra standartinė terapija, jie gali būti naudingi pasirinktinais atvejais.
Dieta yra svarbi gydymo dalis, tačiau ūminiam divertikulitui dažnai reikalingas ir medikamentinis gydymas, ypač antibiotikai. Mityba padeda valdyti simptomus ir mažina ligos pasikartojimo riziką, bet negali visiškai pakeisti medicininės priežiūros.
Nėra universalių „uždraustų“ produktų. Viskas priklauso nuo individualaus toleravimo. Reikėtų vengti maisto, kuris provokuoja simptomus ar sunkiai virškinamas konkrečiam pacientui.
