Reumatoidinis artritas ir mityba

Reumatoidinis artritas (RA) – tai lėtinė, sisteminė autoimuninė liga, kuriai būdingas simetriškas mažųjų sąnarių uždegimas, sąnarių pažeidimas ir galimos sisteminės komplikacijos. Liga dažniausiai pasireiškia tarp 30 ir 60 gyvenimo metų, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. RA serga apie 0,5–1 % pasaulio gyventojų, o moterims ši liga pasitaiko 2–3 kartus dažniau nei vyrams. Liga ne tik sukelia skausmą, sąstingį, judesių ribotumą, bet ir ženkliai pablogina gyvenimo kokybę bei darbingumą.

Kadangi RA yra autoimuninės kilmės liga, jos patogenezėje pagrindinį vaidmenį vaidina netinkamas imuninės sistemos atsakas, kuris sukelia nuolatinį sąnarių audinių uždegimą. Šis uždegimas lemia kremzlės, kaulo ir sinovijos audinio destrukciją, o negydomas RA gali progresuoti iki sunkaus neįgalumo. Šiuolaikinė RA gydymo strategija apima vaistinius preparatus, tokius kaip ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD), biologinė terapija, skausmą malšinantys vaistai bei fizioterapija.

Pastaraisiais metais daugėja įrodymų, kad mityba taip pat gali turėti reikšmingą įtaką RA eigai. Nors mityba nepakeičia medikamentinio gydymo, ji gali padėti mažinti sisteminį uždegimą, stiprinti imuninės sistemos reguliaciją, gerinti pacientų savijautą bei palaikyti sveiką kūno svorį, kuris yra svarbus veiksnys RA progresijoje.

Patofiziologija: kaip reumatoidinis artritas susijęs su mityba

Reumatoidinis artritas (RA) yra sisteminė autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema klaidingai atakuoja sinovijos audinį – sąnarių vidinę dangą. Šis autoimuninis atsakas sukelia uždegimą, dėl kurio išsiskiria įvairūs uždegiminiai mediatoriai, tokie kaip naviko nekrozės faktorius alfa (TNF-α), interleukinai (IL-1, IL-6) bei kiti citokinai. Dėl šių veiksnių vystosi sinovinės membranos proliferacija, kremzlės ir kaulo destrukcija, sukelianti skausmą, patinimą, sąstingį bei ilgainiui – sąnarių deformacijas.

Vienas svarbiausių šiuolaikinės reumatologijos tyrimų objektų yra sisteminis uždegimas ir jo moduliavimas įvairiais būdais, įskaitant mitybą. Uždegiminis procesas, vykstantis RA metu, susijęs su oksidaciniu stresu – laisvųjų radikalų pertekliumi organizme, kuris pažeidžia ląsteles, baltymus ir DNR. Maistinės medžiagos, pasižyminčios antioksidaciniu poveikiu, gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus ir taip švelninti uždegimo eigą.

Be to, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai – trilijonams mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus virškinimo trakte. Tyrimai rodo, kad RA sergančių pacientų mikrobiota skiriasi nuo sveikų žmonių: pastebėta sumažėjusi naudingų bakterijų, tokių kaip Faecalibacterium prausnitzii, gausa ir padidėjęs patogeninių mikroorganizmų aktyvumas. Žarnyno disbiozė gali prisidėti prie sisteminio uždegimo ir imuninės sistemos disbalanso, o tam tikri mitybos modeliai (pvz., gausūs skaidulų ir fermentuotų produktų) gali teigiamai paveikti mikrobiotos sudėtį.

Nutukimas taip pat turi tiesioginį ryšį su RA. Riebalinis audinys veikia ne tik kaip energijos saugykla, bet ir kaip aktyvus endokrininis organas, išskiriantis pro-uždegiminius adipokinus, tokius kaip leptinas ir rezistinas. Dėl šios priežasties antsvoris gali sustiprinti uždegiminį foną ir sumažinti kai kurių biologinių vaistų veiksmingumą.

Atsižvelgiant į šiuos mechanizmus, tampa aišku, kad mityba nėra tik energijos šaltinis – ji daro įtaką imuninei sistemai, uždegimo aktyvumui, mikrobiotos balansui ir net gydymo efektyvumui. Todėl mitybos korekcijos, skirtos sisteminiam uždegimui slopinti, tampa svarbia kompleksinės RA terapijos dalimi.

Pripažinti naudingi mitybos modeliai

Per pastaruosius du dešimtmečius atlikta daugybė tyrimų, siekiančių įvertinti, ar tam tikri mitybos modeliai gali paveikti reumatoidinio artrito eigą. Nors iki šiol nėra vieningos „reumatoidinio artrito dietos“, tam tikri mitybos principai ir struktūruoti dietiniai modeliai buvo siejami su mažesniu sisteminiu uždegimu, pagerėjusia savijauta ir sumažėjusiu vaistų poreikiu.

Viduržemio jūros dieta

Viduržemio jūros dieta (VD) yra vienas plačiausiai ištirtų ir dažniausiai rekomenduojamų mitybos modelių sergant RA. Šiai dietai būdingas didelis augalinio maisto (vaisių, daržovių, grūdų, ankštinių), alyvuogių aliejaus, žuvies ir riešutų vartojimas bei sumažintas raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų kiekis. VD yra turtinga mononesočiųjų riebalų rūgščių, omega-3, polifenolių ir antioksidantų, kurie gali sumažinti TNF-α ir interleukinų aktyvumą. Tyrimai parodė, kad pacientams, ilgą laiką besilaikantiems VD, sumažėja sąnarių skausmas, rytinis sąstingis ir pagerėja bendras fizinis aktyvumas.

Vegetarinė ir veganiška mityba

Vegetarinė ir veganiška mityba taip pat buvo tiriama dėl galimo teigiamo poveikio uždegiminiams procesams. Augalinės kilmės dieta natūraliai turi mažiau sočiųjų riebalų ir daugiau antioksidantų bei skaidulų, kas gali padėti sumažinti sisteminį uždegimą. Kai kurie klinikiniai tyrimai parodė pagerėjusius C-reaktyvinio baltymo (CRB) rodiklius ir sumažėjusį sąnarių skausmą pacientams, kurie laikėsi griežtos augalinės dietos. Tačiau dėl galimos tam tikrų mikroelementų stokos (pvz., vitamino B12, geležies, cinko) tokios dietos turėtų būti kruopščiai subalansuotos.

Mažai perdirbtų produktų turinti dieta

Mažai perdirbtų produktų turinti dieta – tai mitybos strategija, kurioje pabrėžiamas natūralus, minimaliai apdorotas maistas ir vengiamas greitas, pramoniniu būdu apdorotas, rafinuotais cukrumis ir hidrintais riebalais prisotintas maistas. Tokia mityba sumažina sisteminį uždegimą ne tik tiesiogiai per maistines medžiagas, bet ir per mikrobiotos pusiausvyros palaikymą.

Svarbu paminėti, kad kiekvienas mitybos modelis veikia individualiai ir nėra universaliai tinkamas visiems RA pacientams. Taip pat būtina pabrėžti, kad šios dietos nepakeičia gydymo DMARD ar biologiniais vaistais, tačiau jos papildo bendrą terapinį planą, padeda reguliuoti kūno svorį, gerina energijos lygį ir gali turėti teigiamą psichoemocinės būklės poveikį.

Maistinės medžiagos ir jų įtaka RA eigai

Maisto sudedamosios dalys gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti uždegiminius procesus, oksidacinį stresą bei imuninės sistemos reguliaciją. Nors nėra vienos „magiškos“ medžiagos, kuri sustabdytų reumatoidinio artrito progresavimą, kai kurie komponentai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali būti vertingas pagalbinis elementas gydyme.

Omega 3

Omega-3 riebalų rūgštys (ypač eikozapentaeno rūgštis – EPA ir dokozaheksaeno rūgštis – DHA), randamos riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, sardinėse), linų sėmenyse ir chia sėklose, yra vienos iš labiausiai ištirtų medžiagų RA kontekste. Šios riebalų rūgštys slopina pro-uždegiminių citokinų sintezę, tokių kaip TNF-α ir IL-1, bei mažina prostaglandinų aktyvumą. Tyrimai parodė, kad reguliariai vartojant omega-3 papildus arba žuvų taukus gali sumažėti sąnarių jautrumas, rytinis sąstingis bei bendras skausmas.

Antioksidantai

Antioksidantai, tokie kaip vitaminai C, E, A, selenas, flavonoidai, resveratrolis, randami vaisiuose, daržovėse, žalioje arbatoje, kakavoje ir uogose, padeda kovoti su oksidaciniu stresu. Reumatoidinio artrito metu, dėl nuolatinio uždegimo, organizme išsiskiria padidintas kiekis reaktyviųjų deguonies formų (ROS), kurios pažeidžia ląsteles ir skatina lėtinį uždegimą. Antioksidantai gali slopinti šį procesą ir palaikyti ląstelių vientisumą.

Vitaminas D

Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį imunomoduliacijoje. Jis ne tik palaiko kalcio balansą ir kaulų sveikatą, bet ir dalyvauja T-limfocitų aktyvumo reguliacijoje. Vitamino D trūkumas dažnai pastebimas RA sergantiems pacientams ir siejamas su didesniu ligos aktyvumu. Todėl reguliari vitamino D koncentracijos kraujyje kontrolė ir papildymas (esant trūkumui) yra svarbi terapijos dalis.

Kalcis, vitaminas K

Kalcis ir vitaminas K tampa ypač aktualūs tiems pacientams, kurie gydomi gliukokortikosteroidais, nes šie vaistai spartina kaulų masės mažėjimą ir didina osteoporozės riziką. Kalcio šaltiniai – pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai. Vitaminas K, randamas žaliosiose lapinėse daržovėse, taip pat palaiko kaulų mineralizaciją.

Probiotikai ir prebiotikai

Probiotikai ir prebiotikai – tai žarnyno mikrobiotą palaikantys komponentai, galintys turėti priešuždegiminį poveikį. Nors tyrimai dar tęsiami, kai kurios bakterijų padermės, tokios kaip Lactobacillus casei ar Bifidobacterium bifidum, siejamos su sumažintu citokinų lygiu ir geresne imunine pusiausvyra.

Svarbu pabrėžti, kad šios medžiagos turėtų būti gaunamos iš natūralių šaltinių, kai tik įmanoma, o maisto papildų vartojimas turėtų būti derinamas su gydytoju, kad būtų išvengta sąveikų su vaistais ar perdozavimo.

Maisto produktai, kuriuos rekomenduojama riboti arba vengti

Nors nėra vienareikšmiškai „uždraustų“ produktų sergant reumatoidiniu artritu, daugybė tyrimų rodo, kad tam tikri maisto komponentai gali skatinti sisteminį uždegimą, oksidacinį stresą arba turėti nepalankų poveikį imuninės sistemos veiklai. Racionalus šių produktų ribojimas gali padėti pagerinti simptomų kontrolę ir palaikyti geresnę bendrą savijautą.

Raudona ir perdirbta mėsa

Raudona ir perdirbta mėsa, ypač jautiena, kiauliena, dešrelės, kumpis ar šoninė, yra siejama su didesniu uždegiminių markerų, tokių kaip CRB ar IL-6, lygiu kraujyje. Šie produktai dažnai pasižymi dideliu sočiųjų riebalų ir nitritų kiekiu, kurie, perdirbimo metu oksiduojami, gali skatinti laisvųjų radikalų formavimąsi. Be to, gausus mėsos vartojimas gali pakeisti žarnyno mikrobiotos sudėtį nepalankia linkme, mažindamas antiuždegiminių bakterijų kiekį.

Rafinuoti angliavandeniai

Rafinuoti angliavandeniai – tai cukrus, balta duona, saldumynai, saldinti gėrimai, sausainiai ir kiti stipriai perdirbti produktai. Jie greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje ir skatina insulino bei pro-uždegiminių molekulių išsiskyrimą. Tokie produktai neturi reikšmingo maistinės vertės kiekio, tačiau žymiai prisideda prie svorio augimo, kuris savo ruožtu didina ligos aktyvumą.

Riebalai

Transriebalai ir hidrinti riebalai, randami kai kuriuose kepiniuose, margarine, greitajame maiste ir pramoniniu būdu pagamintuose užkandžiuose, pasižymi stipriu pro-uždegiminiu poveikiu. Jie slopina ląstelių membranų lankstumą, trikdo lipidų apykaitą ir prisideda prie endotelio disfunkcijos. Įrodyta, kad pacientams, reguliariai vartojantiems transriebalus, uždegiminių žymenų lygis yra aukštesnis.

Alkoholis

Alkoholis, ypač dideliais kiekiais, gali veikti dvejopai: nedidelės dozės kai kuriems pacientams nesukelia žalos, tačiau reguliarus arba perteklinis alkoholio vartojimas gali bloginti kepenų funkciją (ypač vartojant metotreksatą), padidinti uždegimą ir sukelti sąveikas su vartojamais vaistais. Todėl dauguma gydytojų rekomenduoja apriboti arba visiškai vengti alkoholio.

Kofeinas

Pernelyg didelis kofeino vartojimas, nors ir neturi aiškaus tiesioginio poveikio uždegimui, kai kuriais atvejais gali bloginti miegą, skatinti dehidrataciją ir sukelti nerimą – tai veiksniai, kurie netiesiogiai veikia RA simptomų suvokimą. Saikingas kavos kiekis (1–2 puodeliai per dieną) dažniausiai laikomas saugiu, tačiau tai turėtų būti vertinama individualiai.

Kiti netoleruojami produktai

Galimos individualios netolerancijos, pavyzdžiui, glitimo ar laktozės netoleravimas, kai kuriems pacientams gali skatinti simptomų pablogėjimą. Tokiais atvejais naudinga taikyti trumpalaikes eliminacines dietas, stebint, ar konkrečių produktų pašalinimas turi teigiamą poveikį. Tačiau tokios dietos neturėtų būti taikomos ilgainiui be specialistų priežiūros, kad būtų išvengta maistinių medžiagų trūkumo.

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas pacientas yra individualus, todėl sprendimas dėl tam tikrų produktų ribojimo ar eliminavimo turi būti pagrįstas ne tik moksliniais įrodymais, bet ir paciento savijauta bei simptomų dinamika.

Praktiniai mitybos patarimai pacientui

Mitybos pokyčiai gali atrodyti sudėtingi, tačiau net ir nedideli žingsniai gali turėti teigiamos įtakos sergant reumatoidiniu artritu. Kiekvienas pacientas turėtų siekti ne tik sumažinti uždegimą mitybos pagalba, bet ir užtikrinti, kad jų dieta būtų visavertė, palaikytų jėgas ir bendrai stiprintų sveikatą.

Pirmasis žingsnis – palaipsniui mažinti uždegimą skatinančių produktų vartojimą. Tai reiškia riboti perdirbtą maistą, cukrų, saldumynus, keptus patiekalus, perdirbtą mėsą bei gazuotus gėrimus. Tokius produktus reikėtų keisti natūraliais, mažai apdorotais: daržovėmis, vaisiais, ankštiniais augalais, žuvimi, pilno grūdo produktais.

Reguliarus valgymo režimas – svarbus žingsnis į sąnarių ir bendros savijautos kontrolę. Dažnai sergantieji RA patiria energijos svyravimus ir rytinį nuovargį, todėl svarbu planuoti maitinimą taip, kad organizmas gautų nuolatinį energijos ir maistinių medžiagų šaltinį.

Naudinga vadovautis Viduržemio jūros dietos principais, kurių esmė – gausus daržovių, alyvuogių aliejaus, žuvies, ankštinių augalų, riešutų vartojimas ir raudonos mėsos bei saldumynų ribojimas. Toks mitybos modelis ne tik padeda slopinti uždegimą, bet ir gerina širdies bei kraujagyslių sveikatą – tai svarbu, nes RA sergantiems žmonėms širdies ligų rizika yra padidėjusi.

Norint suprasti, kokie produktai tinka konkrečiam pacientui, naudinga vesti maisto ir simptomų dienoraštį. Įrašai apie tai, ką ir kada valgėte bei kaip jautėtės po valgio, gali padėti identifikuoti nepalankiai veikiančius produktus, pvz., sukeliančius pilvo pūtimą, nuovargį ar sąnarių jautrumą.

Pacientai, kurie nori išbandyti eliminacines dietas, turėtų tai daryti padedami dietologo. Ilgalaikis tam tikrų maisto grupių atsisakymas gali lemti mitybos disbalansą ar mikroelementų trūkumą.

Taip pat svarbu atminti, kad maisto papildai nėra alternatyva gydymui. Nors kai kurie, pavyzdžiui, žuvų taukai ar kurkuminas, gali papildyti gydymą, jų vartojimas turi būti apgalvotas ir suderintas su gydytoju.

Pavyzdinis dienos mitybos planas galėtų atrodyti taip:

• Pusryčiai: avižinė košė su linų sėmenimis, uogomis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus; žolelių arbata
• Pietūs: kepta lašiša su garintais brokoliais ir saldžiomis bulvėmis; salotos su alyvuogių aliejumi
• Vakarienė: troškinta lęšių sriuba, viso grūdo duonos riekė su humusu
• Užkandžiai: riešutai, vaisiai, kefyras ar natūralus jogurtas (jei nėra netolerancijos)

Svarbiausia – mitybos pokyčiai turi būti realistiški, palaipsniui įgyvendinami ir pritaikyti prie individualaus gyvenimo būdo. Tai ne trumpalaikė dieta, o ilgalaikė sveikatos palaikymo strategija.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)